Mergaitė su degtukais

Ne viena vaikų karta užaugo klausydama danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (1805–1875) pasakų. Tiesa, žymiojo rašytojo kūryba universali, paliečianti ir suaugusiojo širdį. Jo istorijos – odė gerumui, švelnumui, narsai, gebėjimui atleisti ir pasiaukoti dėl kito. Šių pasakų veikėjai, net patirdami itin sunkių išbandymų, geba išlikti savimi bei išlaikyti širdies tyrumą.

Prieš daugiau nei 150 metų gimusią „Mergaitę su degtukais“ skaitė  mūsų seneliai, tėvai, skaitys, matyt, ir ateinančios kartos. Šaltą žiemos vakarą miestas skendėjo prietemoje. Jo gatvėmis, viena ir be tėvų, klajojo maža mergaitė. Nei seni, suplyšę drabužiai, nei apšalę batai negalėjo jos sušildyti. Ploni, nuo šalčio sustingę pirštai spaudė degtukų dėžutę – vienintelę jos viltį tą vakarą. Tačiau praeiviai skubėjo savais keliais, panirę į rūpesčius, ir nė vienas nepakėlė akių į sušalusią mergaitę. Išsekusi ji atsisėdo ant šalto akmens. Tyloje, kurią drums¬tė tik žiemos vėjas, mergaitė ištraukė degtuką ir jį uždegė. Blyški liepsnelė trumpam nušvietė tamsą, o jos rankas apgaubė menka šiluma. Užsimerkusi ji pasijuto lyg sapne – prieš akis iškilo mylinčios, rūpestingos senelės veidas, kviečiantis į šiltą, saugų glėbį.

Antrasis degtukas sužibo dar ryškiau. Auksinė šviesa tarsi atvėrė kitą pasaulį – ten jos laukė dangiškoji senelė, ištiesusi rankas ir šypsena pažadėjusi meilę, kurios taip trūko šiame šaltame mieste. Kai užgeso paskutinė liepsnelė, tamsa vėl sugrįžo. Mergaitė liko viena – tik su savo svajonėmis ir ilgesiu. Niekas nepastebėjo, niekas nesuprato, kaip giliai ji troško šilumos, meilės ir rūpesčio.

„Ar tai pasaka, ar tikroviška istorija? – svarsto skaitytojai. Tai labai anderseniškas kūrinys, – atsakytume, – nes jame beveik išblankusios ribos tarp pasakos, svajonės ir tikrovės. Be to, jis anderseniškai liūdnas. Tik... keista pajusti, jog ir liūdesys gali būti gražus. Taurinantis, pakylėjantis, guodžiantis. Ypač kai tekstas plevena tarp nuostabių Kęstučio Kasparavičiaus piešinių.“

Kęstutis Urba

Ši istorija ne kartą ekranizuota, vaidinta spektakliuose, ją skaitydami viso pasaulio vaikai jau ne pirmą šimtmetį mokosi atjausti ir suprasti vieni kitus. Tyro liūdesio ir švelnumo kupiną klasikinę pasaką puošia mylimo lietuvių dailininko Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijos.